gėbuloti

gė̃buloti, -oja, -ojo žr. gėbelėti: Gė̃buloja ir gė̃buloja tą savo vaiką Slm. Gė̃bulojom gė̃bulojom tą kiškelį (mažą pagautą), o jis ėmė ir išdvėsė Slm. Gėbulojau (visaip saugojau, prižiūrėjau) bul'bas per visą žiemą – teip būt supuvę Šmn.